Darių Čibonį kalbino Diana JANUŠAITĖ, "Šiaulių naujienos"
Naujųjų metų išvakarėse dauguma linkę apmąstyti praėjusius metus. Apmąstę pažada sau elgtis kitaip, kelti naujus tikslus ir priimti svarbius sprendimus. Tik neretai daugelis pažadų taip ir lieka neįgyvendinta. Specialistai sako, kad taip nenutiktų, jeigu ateities planai būtų kuriami laikantis tam tikrų taisyklių.
Tikslas turi būti konkretus
Lektorius Darius Čibonis „Šiaulių naujienoms“ sako, kad kelti tikslus yra naudinga. Tuomet aplanko teigiamas, pozityvus jausmas, nes žinai, ko sieki ir link ko artėji. Jeigu tikslų neturi, tuomet nežinai, tau sekasi ar ne. Neturi jokio rodiklio, pagal kurį galėtum nusistatyti savo progresą.
Pastebima, kad lietuviai kažką keisti savo gyvenime dažniausiai pasiryžta Naujųjų metų išvakarėse. Lektorius svarsto, kad galbūt taip yra, nes daugeliui Naujieji simbolizuoja naują pradžią ir suteikia daugiau valios stiprybės naujiems žygdarbiams, kuriems neužtekdavo pasiryžimo per metus. Tai nėra blogai, tik reikėtų suvokti, kad niekas netrukdo to daryti bet kurią kitą metų dieną.
Kaip ten bebūtų, kartais net ir patys geriausi norai lieka neįgyvendinti, nes nubudus kitą dieną ore tvyrojusi magija jau būna išgaravusi. Pašnekovas sako, kad taip nenutiktų, jeigu išmoktumėme kelti teisingus tikslus. Pasirodo, tai padaryti ne taip jau sunku, tereikia išbandyti keletą triukų.
Pirmiausia lektorius pataria tikslus ir sprendimus užsirašyti. Mūsų galvą kiekvieną dieną aplanko tūkstančiai minčių. Visi geri norai, kuriuos nešiojamės toje galvoje, dėl mūsų dėmesio konkuruoja su šimtais mažiau svarbių idėjų ir ilgainiui tie „perliukai“ pasimeta bendrame minčių chaose. Užrašyta mintis įgyja papildomos energijos ir skatina siekti užsibrėžto tikslo.
Užrašytas tikslas turi būti konkretus. Tikslas turi būti užrašytas tokia forma, kad būtų lengva atsakyti į klausimą: „Kaip žinosiu, kad tikslas pasiektas?“ Pavyzdžiui, „daugiau uždirbti“ nėra tinkama formuluotė, nes nėra aišku, ar tenkina vienu euru didesnis atlyginimas, ar norima, kad jis padvigubėtų. Todėl būtų protingiau užsirašyti tikslų norimo atlyginimo dydį.
„Tai turi būti kažkas konkretaus ir pamatuojamo, priešingu atveju – nežinosi, ar tikslą jau pasiekei, ar dar ne. Jeigu į išsikeltą klausimą atsakyti lengva, vadinasi, tikslas yra konkretus“, – pataria D. Čibonis.
Anot jo, teisingai suformuluotas tikslas turi atlikimo terminą. Jeigu nėra atlikimo termino, vadinasi, tai nėra skubu. Kitaip tariant, jeigu žmogus sau išsikelia tikslą, bet nenurodo datos, iki kada jis bus pasiektas, tampa neaišku, ar bandant tikslą įgyvendinti reikia skubėti, dėti daugiau pastangų ir t. t.
Taip pat tikslas turėtų būti motyvuojantis, kad pačiam norėtųsi jo siekti. Gerai, jeigu tikslas yra ugdantis. Tai reiškia, kad norėdamas kažko pasiekti esi priverstas išmokti ką nors naujo. Tada, net jeigu užsibrėžto tikslo nepavyksta pasiekti, žmogus bent jau būna patobulėjęs ir įgijęs daugiau naujų žinių.
Svarbu imtis veiksmų
Kartais kažko pasiekti trukdo pernelyg dideli, nerealūs tikslai. Pašnekovas pastebi, kad dažniausiai žmonės sprendžia, ko gali norėti pagal iki šiol nugyventą gyvenimą, praeities rezultatus. Jeigu žino, kad praėjusiais metais pasiekė vienokio pelno, tai kitais metais tikisi, jog pelnas bus toks pat ar šiek tiek didesnis. Retai kas planuoja gerokai didesnį šuolį.
„Jeigu matome, kad tikslas bus žymiai didesnis negu tendencija iš praeities, sakome, kad galbūt šis noras nerealus. Nors galbūt tikslingiau būtų nebežiūrėti į praeitį, bet tikėti, kad ateitis gali būti kitokia – kokia tik nori. Tik jeigu tikslas labai didelis ir ambicingas, reikia įsidėmėti, jog dėl to teks daryti kažką kitaip negu iki šiol“, – kelti ambicingus tikslus siūlo pašnekovas.
Jis paaiškina, kad žmonės, nuolat darantys tą patį, ir turi tą patį. Dažniausiai jie nepasiekia užsibrėžto tikslo, nes nieko nekeičia. Neretai tenka išgirsti jų pasiteisinimus, esą kažko pakeisti nepasisekė, nes buvo iškeltas pernelyg ambicingas tikslas. Lektoriaus nuomone, žmonėms nepasiseka ne dėl išsikeltų pernelyg didelių tikslų, bet dėl netinkamo jų elgesio, negebėjimo efektyviai veikti. Žinoma, vėliau galima norus sumažinti, tačiau galima keisti ir keisti pačius veiksmus, daryti kažką kitaip.
„Nebijokite didelių tikslų, bijokite kelti realius tikslus, nes kokius kelsite, tokie gali ir išsipildyti. Norėdami didesnių pokyčių savo gyvenime, turite kelti didesnius tikslus. O kad tai pavyktų, privalote nesižvalgyti į praeitį“, – drąsina D. Čibonis.
Siekiant padvigubinti sėkmės šansus, jis taip pat siūlo pasidalyti savo tikslais ir sprendimai su kuo didesniu jus palaikančiu skaičiumi žmonių. Kuo daugiau gero linkinčių žmonių žinos apie išsikeltus tikslus, tuo didesnė palaikymo komanda bus ir mažiau baimės, kad kažko padaryti nepasiseks.
„Svarbiausia nusistačius tikslą, prisiminti, kad privalai kažką dėl to daryti. Kiti tik užsirašo tikslą, jį užsiklijuoja ant šaldytuvo, per metus nieko nepadaro, o metų gale sako, kad tikslo nepasiekė. Užtenka tik svajoti, medituoti, reikia kažką daryti“, – imtis veiksmų ragina lektorius.
Jeigu kažko gyvenime keisti nesinori, pašnekovas sako, kad galbūt tai nieko blogo. Tikslų kėlimas nėra prievolė. Jeigu žmogus gerai su tuo jaučiasi, vadinasi, neverta veltui nerimauti. Tik paprastai taip nebūna.
Štai rytietiška filosofija neskatina daugiau turėti, daugiau pasiekti, bet skatina mokytis geriau jaustis čia ir dabar. Lietuviai labiau veikiami vakarietiškos filosofijos. Aplinkui matome pavyzdžius, kuriems pavyko kažko pasiekti ir patys norime būti į juos panašūs. Matome reklamas, siūlančias kažką pirkti, ir negalime atsispirti pagundai tam įsigyti. Visa tai mus programuoja nuo mažens, todėl natūralu, kad to norisi ir suaugus.
Visi kažko nori, tik ne visi žino, kaip to pasiekti. Pašnekovas sako, kad tokiu atveju gali padėti žmonės, kurie jau yra ko nors pasiekę dominančioje srityje. Tereikia į juos kreiptis ir prašyti patarimo. Vis dėlto dauguma yra linkę patarimo prašyti kaimyno, draugo, giminaičių ir kitų, kurie nieko bendro su puoselėjamu tikslu neturi, o tai yra didelė klaida. Kaip mus gali motyvuoti žmonės, kurie nieko apie mus dominančius dalykus neišmano?
Jeigu tam tikrą sritį išmanančių specialistų nepavyksta rasti, lieka pasikliauti savo nuojauta. Tokiu atveju reikėtų sau išsikelti teisingus klausimus ir bandyti rasti į juos atsakymus. Tuomet kelias atrodys daug aiškesnis, o keliami uždaviniai – ne tokie sunkūs.
„Dažnai žmonės sako, kad neturi su kuo pasitarti, todėl esą nieko negali padaryti. Aš su tuo nesutinku. Viską galima padaryti, tik reikia sau užduoti teisingus klausimus: Ko aš noriu? Kas man trukdo tai turėti? Kaip galėčiau tas kliūtis įveikti? Ką pats galėčiau padaryti, kad tai pavyktų? Nuo ko turėčiau pradėti? Tai iš tiesų puikūs klausimai, galintys pakeisti gyvenimą“, – reziumuoja D. Čibonis.
