Dariaus Čibonio mokymų centras

„Kartą laukiniuose vakaruose“


Daiva Sutkutė

 

"Verso žinių" priedas "VŽ savaitgalis" (2007.08.24)

 

Darius Čibonis, Olegas Kovrikovas ir Silverijus Baliūnas ne per seniausiai grįžo iš kelionės po Jungtines Amerikos Valstijas. Legendiniu keliu "Route 66" motociklais pervažiuoti Ameriką nuo Rytų iki Vakarų pakrantės ir atgal - buvusi jų svajonė. Trys draugai vienbalsiai tikino, jog nėra nieko neįmanoma, tad nė vienam žmogui nederėtų pamiršti savo didžiųjų svajonių. Su keliautojais kalbėjomės apie tai, kaip jiems pavyko įgyvendinti savąją

untitled

 

Dariaus Čibonio, ilgamečio pardavimo ir lyderystės mokymų eksperto ir trenerio, žodžiais tariant, jis padeda žmonėms sėkmingai siekti  išsikeltų tikslų. "Žmogaus galvoje yra visi atsakymai į visus klausimus. Tiktai reikia padėti juos surasti. Kai žmogus pats suranda atsakymą, priima sprendimą ir atsako už pasekmes - jis labiau stengiasi. Sakoma, kuo daugiau žmonių padėsi pasiekti jų tikslą, tuo didesnių galėsi pasiekti pats", - kalba p. Darius.  

 

Olego Kovrikovo darbas panašus: jis taip pat lyderystės treneris - "koučeris" (angl. coach), tik dirba ne su žmonių grupėmis, o su   kkiekvienu individualiai. Kaip aiškino pašnekovas, bendraudamas su žmogumi, jis padeda atrasti save. "Supratau, kad būtent šis darbas yra mano pašaukimas. Žmogui gali duoti pinigų, nupirkti jam reikalingų daiktų, bet jis liks toks pat, koks buvo. Galiu padėti žmogui pasikeisti, atrasti save, jis padės kitam, šis trečiam ir t. t. Kaip grandininė reakcija", - sako p. Kovrikovas.  Padėdami kitiems siekti išsikeltų tikslų, vyrai sėkmingai siekia savųjų. Kelionė motociklais po JAV - buvo jų tikslas. Gyvenime, sako, nėra nieko neįmanoma, tik reikia neatidėlioti ir kryptingai, įveikiant kliūtis, siekti to, ko norisi. Klausydamas draugų kalbų, pritariamai  linksi ir p. Silverijus, UAB "Neste Lietuva" tepalų prekybos skyriaus vadovas ir "Harley Davidson club Baltija" prezidentas. Jo profesija - jūreivis. Pasakoja, kad po kelerių mokslo metų jūreivystės mokykloje jau plaukiojo prie Afrikos krantų, vėliau burlaiviu apiplaukė Europą. Karjerą jūrose užbaigė tada, kai, paties žodžiais tariant, manė visą pasaulį apkeliavęs. Bet kelionės liko jo aistra. Sausumoje p. Silverijus atrado kitą transporto priemonę - motociklą. Ir dabar keliauja juo.

 

Užkrečiama idėja

 

 "Olegas buvo didžiausias vienos mano įmonės skolininkas. Taip ir susipažinom - verslas sunyko, bet mes likome draugais. Silverijų pirmą kartą sutikau prieš gerą dešimtmetį viename iš seminarų, o prieš kelerius metus kartu keliavome motociklais po Lietuvą", - draugų istoriją pasakoja p. Darius. Jis idėjos - keliauti per Ameriką motociklais legendiniu greitkeliu "Route 66" - sumanytojas.

 

Praeitą rudenį kartu su p. Olegu jie tobulinosi Maskvoje, ir būtent kelionėse į Rusiją didžioji idėja buvo "išgryninta", sumanytas jos įgyvendinimo planas. Beje, kad turėtų daugiau laiko viską suplanuoti, du draugai į Maskvą specialiai važiuodavo traukiniais, o ne skrisdavo lėktuvais. "Darius šią idėją jau seniai norėjo įgyvendinti. Man ji buvo nauja, bet labai patraukli. Tai didžiulis iššūkis - neturėjau nei motociklo vairavimo pažymėjimo, nei paties motociklo, nei JAV vizos, nei apskritai supratimo, kaip viską reikia įgyvendinti", - prisimena p. Olegas. Jis sako, kad kelionės - vienas iš jo pomėgių. Bet Amerika nebuvo labiausiai norimų pamatyti šalių sąraše. Manė ten nuvykti "gal po 10 metų". Vis dėlto atsisakyti - paprasta. Norėjosi, sako, sau įrodyti, kad gali įveikti visas rengimosi kelionei kliūtis ir kelionėje save išbandyti.

 

"Kelionė "Route 66" yra kiekvieno tikro baikerio svajonė. Tad kai Darius man papasakojo, ką sumanęs, viduje tiesiog "užvirė". Nemėgstu atidėlioti. Tinkamos vietos ir tinkamo laiko niekada nebūna - jei nori kažką pasiekti ir gauti teigiamą rezultatą, pats paskiri tinkamą laiką ir vietą", - kalba p. Silverijus. Jis - didžiausią patirtį turintis baikeris. Ponas Darius, kaip pats sako, pradedantis, bet labai užsidegęs baikeris - motociklu važinėja antrus metus. Olegas pirmą kartą ant motociklo atsisėdo Amerikoje. Draugai sukūrė interneto svetainę (www.route-66.lt), kurioje kelionės metu kasdien rašė savo įspūdžius, talpino fotografijas. "Nenorime, kad šios kelionės įspūdžiai liktų tik kiekvieno mūsų asmeniniuose albumuose. Tikimės, kad ji paskatins kitus žmones prisiminti ir įgyvendinti savo svajones. Juk kiekvienas turi savų slaptų norų, bet tikrai viskas įmanoma, jeigu nusprendi ir imiesi veiksmų, kad tai įgyvendintum", - tikina jie. Pakeliui, pasakoja, sutiko nemažai žmonių, kurie prisipažino taip pat svajoję būtent apie tokią kelionę po Ameriką, bet nesutiko nė vieno, kuris būtų tai įgyvendinęs.

 

Dekoracijos paruoštos

 

"Amerika viliojo nuo vaikystės. Knygos apie indėnus, filmai - norėjosi pačiam pamatyti laukinius vakarus. Prieš mūsų kelionę teko keliskart apsilankyti JAV, tačiau sutvarkyti didmiesšiai, gražus gyvenimas - tai ne tokia Amerika, kokią įsivaizdavau ir norėjau pamatyti", - pasakoja p. Darius. Norėjo jis keliauti laukinėmis šalies vietovėmis įvairiausiais pasakojimais ir legendomis apipintu greitkeliu "Route 66". Šis kelias, dar vadinamas "The Main Street of America" ar "Mother Road", buvo nutiestas 1926 m. ir jungė JAV Rytų pakrantę su laukiniais vakarais. Dabar kelias nebenaudojamas pagal jo pirminę paskirtį, išlikę tik atskiri jo ruožai, jis nebežymimas JAV kelių žemėlapiuose. Ponas Darius internetiniame aukcione įsigijo žemėlapį, kuriame vienas šio kelio fanas, keliavęs juo daugybų kartų, aprašė ir sužymėjo visas dar likusias legendinio greitkelio atkarpas. Jomis draugai ir keliavo. Kelionės pradžia ir pabaiga - Atlantoje (Džordžijos valstija). į vakarus jie keliavo legendiniu keliu (juo važiavo nuo Saint Luise), o grįžo pietine JAV dalimi, palei Meksikos sieną ir Meksikos įlanką. Per 5 savaites jie nuvažiavo apie 11.200 km, keliavo per 15 valstijų. 


"Iš tiesų kai kuriose senojo kelio atkarpose atrodo, kad laikas ten sustojo maždaug 60-aisiais: senos degalinės, moteliai, parduotuvių vitrinos, net automobiliai, regis, nuo tada niekur ir nebeišvažiavo. Gali iš karto filmą filmuoti - dekoracijos paruoštos", - kalba p. Darius. Kai buvo nutiestas naujas greitkelis, senuoju mažai kas bevažiuoja. Anksčiau klestėję "Route 66" pakelės miesteliai neteko pajamų - didžiuliai moteliai apleisti, veikia tik kai kurie iš jų. Bet, pasakoja p. Silverijus, smagu, kad žmonės vis tiek stengiasi išsaugoti legendą. "Taip, tas kelias iš tiesų yra toks tuščias, kaip rodo filmuose. Keliautojų jame visai nedaug. Visi miesteliai, kuriuos apvažiavome, buvo tokie, kokius įsivaizdavau, atrodė, lyg juose jau būčiau buvęs. Visgi įdomiausia ir maloniausia važiuoti laukinėmis vietomis - kelias, vėjas, motociklas, aplink kiek akys užmato prerijos ar dykumos, kanjonai", - įspūdžiais dalijasi p. Darius ir sako, kad tikrai dar kartą grįš į Arizonos ir Naujosios Meksikos valstijas. Trys draugai tikino, jog nuobodu buvo važiuoti per Teksasą. "Lyg važiuotum greitkeliu Kaunas-Klaipėda. Tik važiuoji ne dvi valandas, o dvi dienas", - sako p. Darius. Pašnekovai pasakoja, kad tikriausiai kažkas juos saugojo kelionės metu: jokių didelių traumų ar motociklų gedimų nepatyrė - "net padangos nepradūrė" ir policijos ar nusikalstamo pasaulio atstovų kelyje nesutiko, nors pastaraisiais buvo ir pačioje Amerikoje gąsdinami. Prisipažino, kad "lindo visur, kur buvo rekomenduota nelįsti", nes norėjo pamatyti ne tik turistams skirtas vietas.

 

Savaitgalio rodiklis


Darius, Olegas ir Silverijus "Harley Davidson" motociklus pirko JAV. "Legendiniu keliu - legendiniais motociklais", - paaiškino pašnekovai. "Visiems patarčiau keliauti motociklais, o ne automobiliais. Kodėl? Nes visu savo kūnu jauti kelią, aplinką, gamtą - jauti vėjo gėsius, temperatūrų skirtumus, kvapus, drėgmę, sausrą. Važiuodamas senuoju greitkeliu per dykumas išties kartais jaučiausi kaip kaubojus. Tik žirgas kitoks", - šypsosi p. Silverijus. Baikerių JAV daug - visi, kaip ir priklauso, barzdoti, tatuiruoti, važinėja labai gerais motociklais. Tačiau, kalba draugai, dauguma iš jų motociklus iš garažų išsivaro tik savaitgaliais - apvažiuoja savo miestelio gražias apylinkes ir vėl pastato. Sako, kad pagal tai, kiek baikerių susirinko prie miestelio kavinės, gali atspėti, kokia savaitės diena. Daugiausia jų - sekmadieniais. "Mums būdavo pateikiami tradiciniai klausimai, - šypsosi p. Olegas. - Iš kur esame, kur važiuojame ir kiek laiko keliausime. Mūsų atsakymai juos stebindavo. Amerikiečiai turi dvi savaites atostogų per metus, jie neįsivaizduoja, kaip galima keliauti 5 savaites." "Paskutinis klausimas būdavo - "tikriausiai, motociklus nuomojotės?" Kai asakydavome, kad pirkome, jiems tapdavome ne šios planetos gyventojais", - draugą papildo p. Darius. Silverijus pasakoja, kad vietiniams ir sutiktiems turistams nuostabą keldavo ir tai, kad jie keliavo ne specialiai kelionėms skirtais motociklais ir vežęsi visai nedaug daiktų: į kelionę draugai pasiėmė tik būtiniausius, kad neapsikrautų ir galėtų laisvai judėti. "Iš tiesų mes ir nežinojome, ką turėtume pasiimti ir kam pasiruošti. Juk iki tol nebuvau važiavęs motociklu 47 laipsnių karštyje", - sako p. Darius. Paklausti, kiek jiems atsiėjo ši kelionė, pašnekovai teigė, kad Amerikoje jie išleido po maždaug 3.000 USD - detalėms (naujus motociklus reikėjo paruošti kelionei), degalams, maistui, nakvynei, muziejams. Sako, dar galėję sutaupyti, jei būtų ieškoję pigesnių viešbučių - po 30-50 USD už naktį. 

 

Keliuose nekariauja


"Amerika - labai draugiška šalis keliautojams, joje puiki infrastruktūra. Žinojome, jog važiuosime per dykumą, bet neturėjome žalio supratimo, ar pavyks ten kur nors pasipildyti degalų. Nė karto jų nepritrūkome: net dykumose maždaug kas 50 mylių (apie 80 km) yra mažutės degalinės. Ir jos ne tik veikia - ten puiki kondicionavimo sistema, tad užsukdavome atsigaivinti", - pasakoja p. Darius. Beje, pažymi p. Silverijus, Lietuvoje degalinėse galima įsigyti anglių ir malkų, o Amerikoje įkaitusiems keliautojams siūlomi dideli maišai ledukų. Ir šiaip be ledukų JAV negausite jokio gėrimo, nebent iš anksto perspėsite barmeną. Draugai pasakoja, kad toks jų prašymas stebindavo aptarnaujantį personalą. "Jei Silverijus pamiršdavo perspėti barmeną, paskui ledukus iš stiklinės šakute išimdavo. Tada mūsų būtinai paklausdavo - "iš kur jūs?" - juokiasi pašnekovai. Tęsdami pasakojimą apie keliavimo JAV sąlygas, draugai tikino, kad pasiklysti ten sunku - keliuose tikslūs kelio ženklai, visur sužymėti kelių numeriai. "Nepasakyčiau, kad vairuotojai gatvėse vieni kitus užleidžia, bet amerikiečiai vairuoja saugiai, mandagiai. Grįžęs į Lietuvą patyriau šoką - atrodo, jei važiuoji motociklu, nesi eismo dalyvis, visi tik ir stengiasi nuo kelio nustumti. Nenuostabu, kad mūsų šalies keliuose tiek avarijų - mes taip vairuojame", - sako p. Silverijus. Ponas Darius pasakoja, kad JAV baikeriai važiuoja tarp automobilių eilių tik tada, kai yra didžiulė spūstis ir automobiliai visiškai nejuda - tada taip važiuoti saugu. Jei spūstis nors kiek juda - visi eismo dalyviai važiuoja tvarkingai - vienas paskui kitą.  

 

Amerikietiškos šypsenos


"Buvo keista: kad ir ką darytum, pirktum, kur eitum, visi klausia, kaip gyveni, kaip sekasi. Iš pradžių galvojau - taip, tikriausiai tai nenuoširdu, tai tik mandagumas. Bet dabar nesu tikras. Juk tokia jų kultūra - jie nemoka kitaip elgtis, tad kažkiek nuoširdumo turėtų būti", - svarsto p. Darius. Žmonės, kurie JAV gyvena ilgiau, pažymi, kad bendravimo kultūra ten paviršutiniška. Jų dėmesiu džiaugiesi 2-3 savaites, o paskui jau norisi nuoširdžiai pabendrauti. Jis tavės paklausia: "Kaip sekasi?", tu pradedi pasakoti, o jis nueina", - dėsto p. Olegas. Dar jis sako, kad JAV įsitvirtinusi gerovės kūrimo kultūra turi ir neigiamą pusę: kai visi stengiasi dėl materialinių dalykų, trūksta dvasinių vertybių, todėl rasti bendrą kalbą, siekti kitokių tikslų nei nusipirkti naują namą ar geresnį automobilį, nėra paprasta Amerikiečių svajonės, pasirodo, beveik nesiskiria nuo lietuvių norų. Draugai pasakoja, kad beveik kiekviename mažame miestelyje pabendravę su jaunimu išgirsdavo tą patį - visi nori persikelti į didesnį miestą. O pati didžiausia ir slapčiausia amerikiečių svajonė - išvažiuoti į Europą. "Remiantis statistika, JAV gyventojai labiau nori į Europą nei europiečiai į Ameriką", - sako p. Olegas. "Amerika - kontrastų šalis. Važiavome dykumomis, lankėmės mažuose kaimuose ir švariuose didmiesčiuose, matėme Holivudo spindesį ir benamius. Šita kelionė - mums lyg skaidrių šou", - kalba draugai.