Profesijos pasirinkimas. Svarbiausi dalykai padėsiantys apsispręsti.
Daugelį mūsų profesijos pasirinkimui nuo mažų dienų ruošia tėvai – jie tiki, kad žino, kuri profesija jų vaikui bus geriausia ir programuoja savo atžalas nuo mažų dienų: “gerai mokykis mokykloje ir galėsi studijuoti teisę, o tuomet gyvensi pasiturinčiai” arba “norėtume, kad užaugęs studijuotum mediciną” ir panašiai. Daugelis tėvų tokiu būdu sąmoningai ar nesąmoningai siekia per vaikus realizuoti savo neįgyvendintas svajones, o tie, kurie padarė sėkmingą karjerą nori, kad vaikai sektų jų pėdomis.
Deja, tai nėra pats geriausias būdas rinktis profesiją. Kiekvienas esame unikalus ir turime unikalius talentus, todėl tai, kad daro laimingais vienus, nebūtinai tiks kitiems.
Jei dirbi “ne savo vietoje” – tavo galimybės tapti geriausiu specialist yra ribotos. O būti vidutiniu – prastas pasirinkimas, nes vidutinių yra daugiausia ir jų niekas nevertina. Tuo tarpu geriausi savo srities specialistai yra “graibstomi” ir uždirba didžiausias pajamas. Bet svarbiausia – dirbdamas “svetimą” darbą nesijausi laimingas.
Tinkamą profesiją pasirinkti nelengva, nes sunku atsiriboti nuo aplinkinių įtakos. Pradėkite nuo to, kuri veikla Jus labiausiai džiugina, ką sugebate geriau, nei dauguma, kokie pavyzdžiai Jus labiausiai įkvepia. Jeigu tai profesija, kuriai reikia specialaus išsilavinimo – verta investuoti laiką ir pinigus į tokio išsilavinimo gavimą. Ką reiškia keli metai mokslo, lyginant su dešimtmečiais laimingo profesinio gyvenimo, kuris laukia ateity.
Šiais laikais galimybės studijuoti norimą profesiją neribotos – pasaulis atviras, tereikia eiti ir pasiimti tai, ko nori. Tie, kurie mano, kad tokioms studijoms neturi pinigų, laiko ar kitų resursų iš tikrųjų neturi pakankamai atkaklumo.
Esminės CV klaidos. Kas būtina ir ko reiktų atsisakyti? Kaip gauti darbą neturint jokios patirties?
Darbdaviams nerūpi kokiu save laikai (atsakingu, komunikabiliu, išmintingu, t.t.), nes gražius epitetus apie save gali rašyti kiekvienas ir jie nebūtinai atspindi realybę. Žymiai svarbiau pabrėžti turimą patirtį – rezultatus, kuriuos esi pasiekęs vienoje ar kitoje srityje. Net jei neturi darbo patirties, gal turi pasiekimų užklasinėje mokyklos veikloje, sporte, gal esi sėkmingai suorganizavęs renginį, gal leidai sienlaikraštį. Tokie faktai parodys, kad sugebi atlikti darbą ir pasiekti rezultatą.
Taip pat verta parašyti gerą motyvacinį laišką, daugelis darbdavių juos įdėmiai skaito. O geras motyvacinis laiškas parodo, kodėl sieki būtent šio darbo ir kodėl mania, kad esi tinkamas labiau, nei kiti.
Populiariausi klausimai, kuriuos užduoda per darbo pakalbį?
Vienas populiariausių klausimų – kodėl mania, kad esi tinkamas šiam darbui.
Kad gerai atsakyti į šį klausimą – privalai pasidomėti įmone pries pokalbį – žinoti apie jos veiklą, misiją ir vertybes. Atsakydamas turėtum pademonstruoti šias žinias ir pagrįsti savo tinkamumą – pakomentuoti kuri tavo įgyta patirtis, kurios sąvybės ir įgūdžiai leidžia manyti, kad esi gimęs šiam darbui.
Kitas populiarus klausimas – kodėl išėjai ar nori išeiti iš kitos darbovietės.
Čia svarbu nekritikuoti ir nekaltinti buvusių darbdavių. Naujam darbdaviui labiau patiks girdėti, jog sprendimą keisti darbą paskatino žinia apie jo siūlomą darbo galimybę. Kitaip tariant – išeinu ne todėl, kad ten nepatiko, o todėl, kad labiau noriu dirbti čia ir pagrįsti kodėl.
Netradiciniai klausimais darbo pokalbio metu. Kaip į juos reaguoti ir atsakyti?
Prie populiariausių “netradicinių” klausimų galima priskirti klausimą –kokiose pareigose save matai po 3 ar 5 metų. Tai “suktas” klausimas, nes vienintelio teisingo atsakymo nėra. Priklauso nuo to, kokį atsakymą vadovas nori išgirsti. Jei vadovas stiprios asmenybės – jis gali norėti stipraus ir ambicingo darbuotojo, todėl mano, kad geras kareivis turi siekti tapti generolu.
Jei vadovas silpnas – jis gali bijoti konkurencijos dėl savo vietos ir ieško darbuotojo, kuris neketina siekti karjeros.
Pasirenkant atsakymą į šį klausimą teks pasikliauti savo nuojauta bei psichologijos žiniomis – kiek taikliai Jums iki šiol pavyko nustatyti vadovo tipą.
Tačiau visuomet lieka prasčiausias variantas – sakyti tiesą. Net jei už tiesą Jūs negausite šio darbo – anksčiau ar vėliau būtų kilę dėl to problemų.
