Dariaus Čibonio pardavimų mokymai

„Ar nori gyventi savo, ar kitų gyvenimą?“


Kaip įsimylėti būsimą darbą?

 

Garsus koučingo specialistas, seminarų organizatorius Darius Čibonis veda mokymus ir moksleiviams. „Mano nuoširdžiausias patarimas profesiją besirenkantiems abiturientams būtų įsiklausyti į savo vidinį balsą, kuris neapgauna“, - tikina didelę seminarų organizavimo, individualių mokymų patirtį turintis specialistas. 
Indrė Kalnienė


Paviliojo koučingas


Konsultantas, treneris, pardavimo, lyderystės seminarų autorius ir lektorius. Taip save pristato mūsų pašnekovas. Šį darbą Darius dirba jau šešioliktus metus ir, patikėkite, jo seminaruose dalyvavę darbuotojai pakeičia požiūrį. Ne atsitiktinai šio veiklaus žmogaus vizitinėje kortelėje toje vietoje, kur paprastai nurodomos asmens pareigos, parašyta „Požiūrį keičiantys seminarai“. 


Tiesa, Dariaus vizitinėje kortelėje dar pažymėta, jog jis yra Tarptautinės Koučingo federacijos narys. Koučingas (angl. k. coaching – treniravimas, parengimas), kaip teigia Darius, „tai individuali paslauga žmonėms, kurie tiki, kad jų potencialas yra žymiai didesnis nei esami rezultatai. Žmonėms, kurie turi ambicingų tikslų ir nori rasti efektyviausią kelią jiems pasiekti arba žino kryptį ir siekia tokius tikslus išsikelti“.


Seminarų lektorius pripažino, jog, kai prieš daugiau nei dešimt metų jis sužinojo apie koučingą, tai jo mąstyme, darbe, veikloje nepadarė revoliucijos. „Bet kai prieš penkis metus su draugu pradėjome važinėti į Maskvoje rengiamus Tarptautinės Koučingo federacijos seminarus ir ėmiau gilintis į šio metodo taikymą sėkmingo darbo organizavime pamačiau, kokia didelė koučingo jėga. Todėl įvaldęs koučingą pradėjau vesti seminarus ir šia tema, - įvardija Darius. – Koučingas yra vienas iš mano „arkliukų“.


Nematant taikinio nežinosi, kur taikyti


Prieš seminarus Darius visuomet sau kaip mokymų lektoriui įvardija taikinį, į kurį reikia puikiai pataikyti jų metu. Koks tas taikinys turi būti, prieš mokymus Darius detaliai aptaria su įmonės, kurios darbuotojams veda seminarą, vadovu. 


Anot pašnekovo, dažniausiai mokymai užsakomi tam, kad įmonės darbuotojai sėkmingiau pardavinėti produktus. Taip pat norima, kad seminarų metu įgyta patirtis padėtų vadybininkams vėliau sudaryti daugiau naudingų sandorių. Taipogi siekiama išmokyti darbuotojus, kad derybose šie nenuolaidžiautų klientams ir nedarytų itin didelių nuolaidų klientams. 


Darius taip pat veda nemažai motyvacinių seminarų, kurių metu darbuotojai mokomi tinkamos motyvacijos. „Juk daugelis darbuotojų dirba vidutiniškai, nors galėtų dirbti labai gerai – tam ir yra rengiami tokie seminarai. Tokiems darbuotojams aš padedu nupūsti dulkes nuo jų susikurtos rutinos darbe ir pradėti dirbti motyvuotai, atrasti iš naujo tikslus, kurie jį žavėtų, dirbant konkretų darbą. Trumpiau tariant, aš darbuotojams padedu grąžinti meilę darbui“, - pasakoja lektorius.

 

Galėjo dėstyti anglų kalbą mokykloje, bet nedėste


Po anglų kalbos pedagogikos studijų pirmasis Dariaus darbas buvo pardavinėti konsultacines paslaugas įmonėms. Darius turi anglų kalbos mokytojo ir vadybos magistro diplomus.


„Ir dar keli šimtai įvairiausių seminarų baigimo diplomų, kurie, galima sakyti, ir yra man, kaip konsultacijų specialistui, reikšmingiausi. Daugiausia tai užsienyje rengtų seminarų baigimo diplomai. Suradęs, kad kažkur užsienyje vykstančiame seminare bus dėstoma man įdomi metodika, kuri pravers mano darbe – aš stengiuosi į tokį renginį nuvykti“, - teigia Darius. 


„Aš savo darbą labai myliu. Nemylėčiau nedirbčiau, - šypsosi Darius. – Daugelis žmonių atidirbę darbo dieną ir uždarę įstaigos duris „pamiršta“ darbą – aš taip negaliu. Aš visuomet galvoju apie darbą. Ir tai yra puiku, nes aš mėgstu savo darbą“. 


Aštuonerių metų dukrą turintis Darius darbuojasi ir biure, ir namuose. Jis teigia labai mėgstantis, jei nevyksta kitą dieną seminaras, atsibusti be žadintuvo. Tuomet Darius dirba prie kompiuterio ir iki vėlyvos nakties – taip „užsidirbdamas“ ramų rytą.


Atsispirti hipnozei nelengva


Esant galimybei Darius mielai veda seminarus studentams. Teko vesti seminarų ir moksleiviams, abiturientams. Lektorius, treneris, konsultantas būsimą specialybę renkantiems jaunuoliams pataria būtinai įsiklausyti į savo vidinį balsą. 


„Labai svarbu jaunuoliui suvokti, kas jį „veža“. Jam reikia aiškiai įvardyti, kuri veikla jam arčiausiai širdies“, - tvirtai įvardija koučingo specialistas. „Tačiau dar yra kita medalio pusė – tai tėvai, giminaičiai, mokytojai. Arba trumpiau tariant, išorinis „spaudimas“, kurią profesiją reikėtų pasirinkti. Šiai „hipnozei“ atsispirti nėra lengva. Bet būtina“, - neabejoja Darius.


Svarbu pataikyti į savo vėžes


Pasak pašnekovo, atrodo,  jog geriau nei abiturientas už jį, ką jam studijuoti, žino tėvai, auklėtojai, mokytojai, žurnalų leidėjai, televizijos laidų rengėjai. Jaunas žmogus yra atakuojamas dideliu informacijos srautu, kuris formuoja jo nuomonę apie tai, kas yra „lūzeris“, kas yra sėkmingai susiklostęs žmogus, kad verta studijuoti tik prestižinę specialybę.


„Tai yra labai neteisingas požiūris, kurio turėtų atsikratyti specialybę besirenkantys vyresniųjų klasių moksleiviai, - rėžia Darius. – Pasirink pats, o ne aplinkos veikiamas“. Pasirinkęs pirmuoju atveju, anot mokymų guru, tu būsi laimingu, save realizuojančiu žmogumi, motyvuotu specialistu, nei tuo atveju, jei tu pasirinksi aplinkos įskiepytą tikslą. 


„Kam nuo to geriau, jei jaunuolis, baigęs, tarkim, medicinos studijas, kurias jam labai rekomendavo tėvai, ir visą gyvenimą dirbdamas gydytoju, nesijaus savo vėžėse“, - retoriškai klausia Darius.


„Kartais žmonės iki pensijos „datraukia“ ir tik tada sau pripažįsta, kad dirbo nemėgiamą darbą. Manau, kad dabartinis jaunimas tikrai nenori, kad taip atsitiktų, todėl tikiu, kad labai atidžiai renkasi specialybę, kuri jam būtų prie širdies“, - viliasi lektorius.


Dilema: gyventi savo ar kitų primestą gyvenimą?


Anot Dariaus, dažnas atvejis, kai žmogus renkasi būsimą profesiją pagal tai, ar ji yra prestižinė. O kas tuomet gaunasi? Gana dažnai paaiškėja, jog, tarkim, gydytojas, advokatas, mokytojas dirba darbą, kurio nemėgsta, o tik prisiverčia dirbti. Todėl būtinas teisingas pasirinkimas, kuris vėliau nesukels jokių neigiamų pasekmių.


Koučingo specialistas pataria kiekvienam vyresniųjų klasių moksleiviui, kuriam galvoje sukasi dilema – kokią profesiją rinktis – pirmiausia sau užduoti klausimą „ar aš noriu gyventi savo, ar kitų primestą gyvenimą?“ ir į jį sąžiningai atsakyti. Nuoširdus atsakymas sau gali lemti laimingą gyvenimą. 


Yra dalykų, kurių jaunuolis negali sąmoningai išvengti. Tai – tėvų įtaka. Todėl jaunuolis, pasak Dariaus, turėtų elgtis subtiliai – įsiklausyti į tėvų nuomonę dėl būsimos savo atžalos profesijos, tačiau išsakyti ir aiškią savo poziciją. Tvirta nuomone bus lengviau atremti tėvų įtikinėjimus.


Pirma pasirink ne maistą, o kavinę, kurioje valgysi


- Baigdamas mokyklą, ar tu pats tiksliai žinojai, kokia profesija tau yra prie širdies?, - klausiu Dariaus.


- Aš jau paauglystėje žinojau, kaip aš noriu gyventi užaugęs. Aš pirmiausia negalvojau apie profesiją, bet mąsčiau apie tai, kaip norėčiau gyventi. Ir, beje, būtent taip, kaip įsivaizdavau, aš dabar ir gyvenu. 


Dar paauglystėje mane labai domina technika, automobiliai, motociklai. Svajojau apie keliones. Norėjau ne ramaus, sėslaus gyvenimo, o tokio, kuris suteiktų galimybę bendrauti su įdomiais žmonėmis, kuo daugiau pamatyti ir pasisemti kuo įvairesnės patirties. 


Įdomu tai, kad, baigdamas mokyklą, aš dar tiksliai nežinojau, ką dirbti, kad galėčiau taip gyventi. Mane traukė verslas. Po to sekė mokytojo, o po jų – vadybos magistro studijos. O tada įsivažiavo seminarų, mokymų organizavimas. Iš to aš dabar ir gyvenu.


- Kodėl labai svarbu pirmiausia įvardyti sau, kaip norėčiau gyventi, o tik po to surasti tokias svajones atitinkančią specialybę?


- Atsakymas yra labai paprastas. Kaip tu gali žinoti, kokiu autobusu tau važiuoti, jei tu nežinai, į kokią vietą tau reikia nuvažiuoti. Jeigu nematai taikinio, jeigu tau užrištos akys, kaip tu gali į jį pataikyti. 


Labai svarbu paaugliui turėti konkrečią viziją, kaip jis norėtų ateityje gyventi. Tai jam padeda padaryti teisingą pasirinkimą. Kai turi viziją, kaip norėtum gyventi, tuomet jau reikėtų kuo detaliau išsigryninti tą viziją. Ir tada bus lengva surasti, kuo norėčiau dirbti užaugęs. 


Nes dabar dažnai abiturientai tesižvalgo po profesijų „meniu“ ir svarsto, ar ten, ar šen stoti mokytis, pabaigus vidurinę mokyklą. Vietoj to, kad pirmiausia pasirinktum kavinę, kurioje nori skaniai pavalgyti, tu renkiesi, ką valgyti. Dažnai jaunuolius paveikia įvairiausi aukštųjų mokyklų reitingai ir kiti parametrai. Ir visgi, mano nuomone, svarbiausia žinoti, kaip norėtum gyventi, o po to išsigryninti profesiją. 


Kai aš renkuosi iš sąrašo, aš jau turiu primestą tikslą. Jau yra tikimybė, kad aš galiu pasirinkti ne savo kelią. Todėl visada reikia galvoti savo galva, kad tu galėtum kiekvieną mielą dieną dirbti mėgiamą darbą, - sako seminarų autorius ir lektorius.


Atkaklumas – sveikintina savybė


Pasak Dariaus, pasirinkus profesiją, kuri yra prie širdies, reikia atkakliai jos siekti. „Tarkime, kad tu jauti polinkį menams ir nori būti menininku, tuomet užsibrėži tikslą įstoti, pavyzdžiui, į Vilniaus dailės akademiją. Laikai stojamuosius egzaminus, bet neįstoji. Tada nenuleidi rankų ir nenueini studijuoti bet kur, o stoji ir kitąmet, o jei ir kitąmet nepasiseka, dar po metų ir taip toliau. Paieškai tokių studijų galimybių užsienyje, jei nesiseka įstoti čia, Lietuvoje. Svarbu, kad tiksliai žinai, ko nori, ir nesirenki lengviausio, tačiau abejotino kelio, kuris nulems tavo gyvenimo kokybę“, - paaiškina pašnekovas.


Darius primena animacijos legendos Walto Disney istoriją, kai šis, ieškodamas finansavimo jo animaciniams filmams, kurie vėliau tapo animacijos klasika, apėjo kelias dešimtis bankų. „Ir tik kažkur 70-as bankas sutiko finansuoti tokių filmų sukūrimą, - teigia pašnekovas. – Jeigu Waltas būtų palūžęs ir atsisakęs savo idėjos, tai pasaulis neturėtų tokios animacijos klasikos. Taigi, jeigu turi konkretų tikslą, reikia jo atkakliai siekti. Kai tu karštai tiki savo svajone, tai tuomet ją ir įmanoma įgyvendinti“.


Suvokti, kaip norėtum gyventi


Ir visgi – kaip susigaudyti profesijų gausoje? Dariaus teigimu, nereikia pradžiai klaidžioti po profesijų sąrašą. Ir paaiškina – kodėl: „Tarkim, gal tau mielas darbas yra kažkur egzotiškoje šalyje nuomoti valtis. Kuriam sąraše tu rasi tokią profesiją? Žinoma, kad jokiame. Tai ir yra atsakymas, kad turi klausyti vidinio balso, o ne rinktis iš pateikto sąrašo. Aišku, susipažinti su galimomis studijų programomis yra naudinga, bet tai reikalinga tik bendram žinojimui. Svarbiausia – vidinis žinojimas“. 


Dariaus manymu, geriau tą laiką, kurį skiri galimų profesijų sąrašų peržiūrėjimui, skirti apmąstymams apie tai, kaip norėčiau gyventi.


Kodėl nereikia kamuotis dėl auksinio laikrodžio?


Lektoriui tenka skaityti paskaitas studentams. Šiuose susitikimuose Darius visuomet paklausia studentų, kiek jų jau studijuodami žino, kad nedirbs pagal specialybę. „Kaip taisyklė – du trečdaliai susirinkusiųjų pakelia rankas. Tokia situacija pribloškia. Ir visgi, niekada nevėlu pakeisti situaciją – tereikia įstoti į tavo mėgiamą specialybę“, - įvardija lyderystės treneris.


Anot Dariaus, šis pavyzdys parodo, jog likusius du tris studijų metus tokie studentai tik trinsis aukštojoje ar aukštesniojoje mokykloje, studijuodami nemėgiamą specialybę. Tai reiškia, kad penkis metus jaunuolis praleis studijuodamas ir žinodamas, kad ta specialybė jam nemiela, kai per tuo penketą metų jis jau galėtų kalnus nuversti tobulėdamas ir studijuodamas mėgiamą specialybę.


Lektorius pateikia garsaus rokerio Ozzy Osbourno biografijos detalę, kai šis jaunystėje, kitų verčiamas esą jam reikia „kažkiek užsidirbti normaliu darbu, o ne vien tik muzikavimu“, nuėjo dirbti į automobilių detalių gamyklą. 


„Ozis turėjo kiaurą dieną kažkokiame ceche nešioti kažkokias detales. Ten jis sutiko senuką, kuris toje gamykloje pasisakė dirbantis jau beveik 10 metų. Ozis jo klausė, kaip jam pavyksta tiek metų ištverti, dirbant tokį rutininį darbą. Senukas atšovė, kad netrukus sueis 10 metų, kai jis pluša šioje gamykloje ir tuomet jis gaus auksinį laikrodį, kurį gamyklos vadovai dovanoja visiems, tiek laiko išdirbantiems šioje gamykloje“, - pasakoja Darius.


„Tuomet Ozis pasakė šiam senukui, kad jei jam jau taip svarbus tas laikrodis, tai jis geriau būtų pavogęs parduotuvėje. Net ir tuo atveju jei jį būtų sučiupę, senukas būtų gavęs mažesnę bausmę ir mažiau metų būtų privalėjęs praleisti kalėjime, nei tuos 10 metų vargdamas toje pragaro skylėje“, - apie garsų rokerį papasakojo pardavimų konsultantas.


Nežinant sprendimo reikia padaryti pertrauką


“Darius dar pamini neteisingą jaunų žmonių nuomonę, kai jie renkasi studijas tik dėl to, kad „gauti bet kokį diplomą, kurio reikės susirandant kažkokį darbą“, nes tuomet tie metai, kuriuos praleidi studijuodamas tik atitolina tave nuo tau artimos specialybės. „Jei studijuoji penkerius metus vien vardan diplomo – verčiau jį nusipirkti, taip sutaupysi penkis metus savo brangaus gyvenimo.


O jeigu jaunuolis nežino, kaip jis norėtų gyventi, jam sunku susigaudyti savo troškimuose? Darius turi atsakymą ir į šią dilemą. „Jeigu kyla tokios abejonės – nesiversk būtinai tuos metus po mokyklos baigimo įstoti studijuoti, - pataria garsus lektorius. – Tiesiog gali, kad ir pasiimti kuprinę ir išvažiuoti pakeliauti autostopu. Ne vienas jaunuolis su nedidele pinigų suma yra apkeliavęs Europą, ar pasiekęs kitus žemynus. Dažniausiai kelionės padeda išgryninti tikslus. Taip pat nereikėtų kratytis kažkokio nesudėtingo darbo,  kol dar nesi tikras dėl to, ko tau siekti“. 


„Jeigu tu šiandien dar abejoji dėl tolesnio savo gyvenimo kelio, tai turi padaryti „stop“ ir nesiversti save karštligiškai kažkur įstoti. Tada reikia padaryti pertraukėlę, kuri tau padėtų įsiklausyti į savo vidinį balsą ir padaryti teisingą sprendimą. Juk, galima sakyti, turi pasirinkti savo likimą. Todėl šiuo atveju yra labai svarbus teisingas sprendimas“, - įsitikinęs pasauliniam baikerių klubui „Harley Owners Group“ taip pat priklausantis Darius.


Dar daugiau naudingų patarimų apie teisingą pasirinkimą Darius pateikia savo sukurtame profilyje Lyderyste.lt socialiniame tinkle „Facebook“, kuriame beveik kasdien pateikia įvairių motyvacinių vaizdo klipų, straipsnių nuorodų, asmeninių minčių. Dariaus manymu, vyresniųjų klasių moksleiviams, abiturientams būtų itin naudinga aplankyti šį profilį.


IŠNAŠOS:
Svarbiausia – įsiklausymas į vidinį balsą, o ne aplinkos primesta nuomonė.
Jei baigdamas mokyklą dar nežinai, ko siekti, padaryk nedidelę pertrauką.
Švaistyti laiką nemėgiamoms studijoms – didelė prabanga.
Pirmiausia reikia žinoti, kaip norėčiau gyventi, o po to ieškoti būdų, kaip tai pasiekti.
Savo darbą labai myliu, nemylėčiau – nedirbčiau. Tikrai!

REKOMENDUOJAMAS SEMINARAS: Vadovavimas koučingo stiliumi
REGISTRUOKITĖS